Maistomanės kruopų spintelė

Anksčiau buvau “bulvinė” (mama sakydavo, jei aš nevalgius bulvių – vadinasi alkana), dabar esu “kruopinė” :). Bulvių valgau gal kartą per mėnesį (kartais ir rečiau), o kruopas praktiškai kasdien :). Anksčiau turėjau poreikį bulvėms, dabar jo tiesiog nebėra, bet, kartais, kai kyla stiprus noras išsikepti bulvinių blynų ar kugelį, aš juos tikrai kepu (ypač prasidėjus žiemai, kai norisi šilumos) 🙂 arba, pavyzdžiui, šaltibarščių be bulvyčių neįsivaizduoju :). Tačiau, visgi, kruopos pas mane virtuvėje dominuoja, todėl noriu plačiau papasakoti, kokių kruopų ir ankštinių visada rasite Maistomanės spintelėse.

Raudonieji lešiai yra vieni iš mėgstamiausių ankštinių, kuriuos visada turiu savo spintelėje (receptas ką iš jų skanaus pagaminti čia). Jie yra kiek kitokie savo tekstūra nei įprasti žalieji lešiai. Jų nereikia užmerkti nakčiai, nes greitai išbrinksta, todėl reikia virti iškart, ir suverda labai greitai, todėl įdėti reikia virimo pabaigoje, jei norite išsaugoti jų formą :). Man jų skonis kiek skiriasi nuo žaliųjų lešių, jie truputį švelnesnio skonio ir gaminant maistą puikiai dera su džiovintais pomidorais. Juos dedu į sriubas, troškinius (kai noriu, kad sutirštintų sultinį nededant bulvių), gaminu kaip garnyrą su daržovėmis, puikiai pakeičia bulvių košę, arba valgom vienus su salotomis. Kas dar neragavote, tikrai rekomenduoju, vieni iš dažniausiai naudojamų ankštinių mano virtuvėje :).

Avinžirniai. Kaip jau minėjau ankstesniuose savo blogo receptuose, su avinžirniais draugauju jau senokai, jie yra mano numylėtiniai :). Oi, tiek daug visko su jais galima pagaminti… 🙂 Geriausia juos pirkti ne skardinėse, o virti patiems. Tik pasiruošimas visada yra reikalingas – užmerkiame iš vakaro būtinai, kad nereikėtų ilgai laukti kol išvirs. Visada verdant dedu porą šaukštų obuolių acto, tada ne taip pučia pilvą, ir gerai praplaunu po mirkymo, tada nukrenta daug odelių, kurios yra pagrindinė pilvo pūtimo priežastis. Iš avinžirnių gaminu humusą, troškinį su baklažanais, troškinį su fetos sūriu, įvairiausias salotas. Receptais neužilgo pasidalinsiu. 🙂

Žalieji grikiai. Jie yra kiek kitokie negu mums įprasti skrudinti grikiai, todėl nemaišykite. Žalieji grikiai yra daug vertingesni ir kitokio skonio, kuris praktiškai nelabai primena tradicinius kepintus grikius. Jie man labiau primena miežines kruopas. Jei norite ryte žaliųjų grikių košės, grikius būtinai užmerkite iš vakaro, kad nereikėtų ilgai laukti savo pusryčių :). Žaliuosius grikius galima valgyti vienus, kaip košę, su daržovėmis, patiekti kaip garnyrą ar netgi kepti be galo skanią grikių duoną, kurios receptu taip pat pasidalinsiu :).

Skrudinti grikiai. Skrudinti grikiai man yra ne ką mažiau vertingi ir mėgstami nei žalieji. Taip, jie paskrudinti praranda dalį savo maistingųjų savybių, tačiau mano virtuvėje jie yra labai mėgiami, todėl jų visada rasite mano spintelėje :). Ką iš jų gaminti manau nepasakosiu, nes tai yra visų mėgiama ar bent jau nuo vaikystės žinoma kruopa.

Sorų kruopos. Šios kruopos yra mano vaikystės mylimiausios. Sorų kruopas anksčiau virdavau vandenyje su pienu, bet kadangi dabar stengiuosi pieno vartoti vis mažiau, visas kruopas verdu vandenyje. Sorų kruopoms kaip ir daugeliui kruopų reikia pasiruošimo. Iš vakaro užmerkiame, prieš tai gerai praplaudami ir nupildami vandenį (kokius penkis kart tai tikrai). Sorose yra labai nedaug gliuteno, todėl yra lengvai virškinamos ir nesukelia jokių alerginių reakcijų. Iš jų galima virti košes, daryti troškinius, naudoti kaip garnyrą, ar valgyti su salotomis, taip pat visokiems kepiniams vietoje miltų. Jei norite išvirti tobulo skonio sorų košę, kruopas reikia iš pradžių šiek tiek pakepinti keptuvėje su sviestu. Niam niam…:).

Perlinės kruopos. Perlinės kruopos taip pat nuo seno karaliauja mano virtuvėje. Jas kaip ir kitas visada iš vakaro užsimerkiu, ryte tik užverdu ir palieku brinkti apie 10 min. Valgau kaip košę su sviestu, moliūgų sėklomis ar šiek tiek pakepintomis daržovėmis pusryčiams. Jei gaminu pietums, tai būtinai su daržovėmis, su jomis labai dera cukinija, morka, svogūnas.

Miežinės kruopos. Jas kaip ir kitas labai mėgstu pusryčiams tiesiog su sviestuku ar šiek tiek pakepintomis daržovėmis. Pasiruošimas iš vakaro taip pat reikalingas, tada per kelias minutes turite skanią košę pusryčiams. Man miežinės kruopos gali būti ir puikus pasirinkimas sotiems pietums, labai dera su daržovėmis bei skrudinta šonine.

Avižinės kruopos. Pas mane virtuvėje jos karaliauja irgi labai seniai, ir jas naudoju dažniausiai iš visų kruopų. Aš jas naudoju dviejų rūšių – viso grūdo avižų dribsnius (dažniausiai malsenos kg pakelyje, arba Dobele, nes kiek esu išbandžiusi, man pati dribsnio tekstūra šitų dviejų firmų yra tobuliausia :)) ir neskaldytas avižų kruopas (forma primena perlines kruopas). Viso grūdo dalių avižinius dribsnius aš naudoju kepant įvairius pyragus, sausainius, duoną, gaminant kokteilius ir t.t., ten kur reikia suteikti gaminiui tekstūrą bei pakeisti dalį miltų. Taip pat, dažnai savaitgaliais verdu avižinių dirbsnių košę, kuri man, priešingai nei kitų kruopų košės, skaniausia saldi. Tačiau skaninu ją ne cukrumi, o vaisiais, juoduoju šokoladu, riešutų sviestu, uogomis, kokoso drožlėmis, cinamonu ir t.t. (receptais neužilgo pasidalinsiu). Tuo tarpu neskaldytas avižines kruopas negaliu valgyti saldžias, tik su daržovėmis, nes man kažkaip nedera jas valgyti saldžiai :). Jas iš vakaro taip pat reikėtų prasiplauti ir užsimerkti – bus greitesni pusryčiai. Valgau su sviestu arba lengvai pakepintomis daržovėmis.

Rudieji ir raudonieji ryžiai. Labiausiai mėgstami ryžiai mano virtuvėje yra šie, tačiau visada rasite ir baltųjų ryžių, nes retsykiais mėgstu ryžių košę, kurios iš rudujų nelabai išvirsi :). Šie ryžiai visada tinka kaip garnyras prie mėsos, su daržovėmis ar pusryčiams su avokadu/ar sviestu. Raudonieji ryžiai ilgiau verda, bet nei vienų nesiruošiu iš vakaro, nes pakankamai greit išverda abu, tik reikia nepervirti, turi būti kramtomi. Raudonieji pirmą kartą paragavus nepatiko, bet dabar neįsivaizduoju savo virtuvės be jų :).

Pupelės. Pupeles kaip ir avinžirnius anksčiau pirkdavau skardinėse, nes būdavo patogiau, bet skaniausios pupelės man yra virtos namuose, todėl dabar jų turiu visada. Pasiruošimas joms taip pat būtinas – užmerkiame iš vakaro, ryte jau galima virti. Išverda labai greitai, apie 20 minučių (svarbu nepervirti, nes bus neskanu), o jau tada galima atsidėti į šaldytuvą ir per savaitę sunaudoti. Aš dedu jų į sriubas (ypač mėgstamą čili), troškinius, darau pupelių humusą (ne ką mažiau skanus nei avinžirnių), valgom vienas (tada apkepu jas su daržovėmis) ir t.t…

Tad šiam kartui tiek apie kruopas. Kitame savo bloge aptarsiu makaronus ir miltus, kuriuos Maistomanė naudoja savo virtuvėje 🙂

Ačiū, kad užsukote! ❤

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: